- riūtėti
- riūtė́ti, riū̃ti, -ė́jo intr. NdŽ šnek. 1. Lkm tysoti, drybsoti: Jo pati riū̃ti ant pečiaus, o anas viską pats dirba Trgn. Gana tau riūtė́ti, laikas jau keltis! Dglš. 2. Gmž rymoti, kiurksoti: Karininko šalmas buvo padėtas ant žemės šalia krėslo, kuriame jis riūtėjo rš. Riū̃ti prie lango par dienas Slk. \ riūtėti; pariūtėti
Dictionary of the Lithuanian Language.